Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas (toliau – institutas), reaguodamas į nusiskundimų dėl kelių transporto priemonių vertinimo gausą, norėtų Jus informuoti, kad turto vertinimo ataskaitai keliami reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (Žin., 1999, Nr. 52-1672) 23 straipsnyje, kurio 2 dalyje nurodytos privalomos sudėtinės ataskaitos dalys, be kurių turto vertinimo ataskaita neturi juridinės galios. Kartu norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad privalomieji turto vertinimo dokumentai yra nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos (Žin., 1996, Nr. 16-426) 77 punkte, kuris numato, kad turto vertinimo dokumentus sudaro turto vertės nustatymo pažyma, turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktas bei turto vertinimo ataskaita. Tokie patys vertinimo dokumentai nurodyti ir Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos (Žin., 2000, Nr. 33-946) 29 punkte. Atsižvelgiant į tai, tiek turto vertės nustatymo pažyma, tiek vertinamo turto apžiūros aktas yra privalomos sudėtinės turto vertinimo ataskaitos dalys.
Privaloma kelių transporto priemonių apžiūra, atliekant kelių transporto priemonių vertinimą, nustatyta ir Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkoje, kurios 24 punkte nurodyta, kad „apžiūrima transporto priemonė fotografuojama. Privalomas minimalus nuotraukų skaičius – 2. Šiose nuotraukose turi būti matoma visa transporto priemonės išorė ir valstybinis numeris; kitose nuotraukose – apgadinimai ir kiti svarbūs transporto priemonės vertinimui elementai. Kiekvienu konkrečiu atveju vertintojas sprendžia, kiek būtina daryti nuotraukų, siekiant objektyviai užfiksuoti visus transporto priemonės apgadinimus“, o 22 punkte numatyta, jog „apžiūrint transporto priemonę paprastai dalyvauja jos savininkas (jo įgaliotas asmuo) arba užsakovas (užsakovo atstovas) ar asmuo, turintis patikėjimo teisę į transporto priemonę. Apžiūrėjus transporto priemonę, surašomas transporto priemonės apžiūrėjimo aktas, kurį pasirašo transporto priemonės vertintojas ir jos savininkas (jo įgaliotas asmuo) ar asmuo, turintis patikėjimo teisę į transporto priemonę. Nesant transporto priemonės savininko, transporto priemonės apžiūrėjimo aktą pasirašo užsakovas (užsakovo atstovas)“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertinama transporto priemonė visais atvejais privalo būti apžiūrima ir fotografuojama turto vertintojo. Transporto priemonės apžiūros akte privalo atsispindėti apžiūros metu esantys transporto priemonės defektai, kurių tikrumu vertintojas turi galimybę įsitikinti. Instituto nuomone, transporto priemonė gali būti  vertinama neapžiūrėta (iš fotonuotraukų, pirkimo dokumentų, ar kitų duomenų), tik tada, kai transporto priemonė yra sunaikinta ir tokį vertinimą atlikti nurodo teismas savo sprendimu. Visais kitais atvejais, vertinti transporto priemonę jos neapžiūrėjus (pavyzdžiui, iš fotonuotraukų), šiuo metu galiojantys teisės aktai nesuteikia galimybės.
Taip pat norėtume Jus informuoti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, tik turto vertintojas savarankiškai vertina konkrečios srities objektus, išskyrus unikalius, retai šalies rinkoje parduodamus objektus. Atsižvelgiant į tai, vertinamą turtą savarankiškai apžiūrėti turi teisę tik asmuo, apžiūros dieną turintis turto vertintojo kvalifikaciją ir tik nuo tos dienos, kurią asmuo šią kvalifikaciją įgijo. Jei vertinamą turtą apžiūri vertintojo asistentas, tai jo atliekamam vertinimui turi vadovauti turto vertintojas. Kadangi, vadovaujantis Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 34 punktu, transporto priemonės vertinimo dokumentai turi būti pasirašyti transporto priemonės vertintojo ir patvirtinti antspaudu, jei vertinamos transporto priemonės apžiūrą atliko asmuo turintis tik vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimą, apžiūros aktas (arba visa turto vertinimo ataskaita) turi būti patvirtintas asmens, apžiūros metu turėjusio galiojantį turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą.
Institutas taip pat norėtų priminti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 12 straipsnio 5 punktu, savo veikloje turtą vertinanti įmonė  ir vertintojas visais atvejais privalo pateikti užsakovui įmonės, atliekančios turto vertinimą, kvalifikacijos atestatą, įmonės civilinės atsakomybės draudimo polisą ir turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, nė vienas turto vertinimo dokumentas, tarp jų ir vertinamo turto apžiūros aktas, negali būti ankstesnės datos nei kvalifikacijos atestato, suteikiančio teisę įmonei vertinti turtą ir verslą, išdavimo data, nes tik nuo šios datos įmonė įgyja teisę vertinti turtą ir surašyti turto vertinimo dokumentus.
Institutas papildomai norėtų atkreipti Jūsų dėmesį ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 4 straipsnį, pagal kurį turto vertinimo objektu gali būti tik tas turtas ar teise į turtą, ar jo dalį (jeigu ji gali būti perleidžiama), kuris yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys turto ir (arba) verslo vertinimą, nesuteikia galimybės vertinti turto, kuris vertinimo metu būtų už Lietuvos Respublikos ribų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, vertindamas turtą, turto vertintojas vadovaujasi Vyriausybės patvirtinta metodika, turto vertintojų veiklos priežiūrą atliekančios institucijos nurodymais ir sprendimais, todėl aukščiau išdėstyti nurodymai Jums yra privalomi.

2010-05-12 Nr. (1.13)A2-160(10)