Civilinė byla Nr. 2-294/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės A. G. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje 2-7857-178/2009 pagal minėtos ieškovės ieškinį atsakovams D. V. ir L. V. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana), 

nustatė:

<...>
 
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1d.).
Apygardos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas, ir, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė įstatymo (CPK 144 str., 145 str.).
Nagrinėjamu atveju ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančia ginčo nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją. Taigi būsimo galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo rezultatas gali būti restitucijos taikymas ir tokio sprendimo įvykdymas gali būti užtikrinamas uždraudžiant disponavimą turtu, kuris yra galimos restitucijos dalykas. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas D. V. , ieškovės teigimu, negrąžinęs jos suteiktos paskolos dalies (340 000 Lt), iki ieškinio pareiškimo bei laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ginčo turtą dovanojimo sutartimi perleido savo motinai L. V. (b. l. 18-24). Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, ta aplinkybė, jog nuosavybės teisės į ginčo turtą buvo perleistos atsakovo motinai atsakovei L. V. , patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus disponuoti ginčo turtu, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu (CPK 145 str. 1 d. 2 p., 2 d., 6 d., 7 d.). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė L. V. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriame nurodė, jog 2009 m. rugsėjo 2 d. sudarė preliminarią sutartį dėl ginčo turto pirkimo-pardavimo, o pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis su trečiuoju asmeniu turėjo būti sudaryta iki 2009 m. gruodžio 31 d. Ši aplinkybė taip pat patvirtina pirmosios instancijos teismo nutarties išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė ginčo turtą gali perleisti tretiesiems asmenims.
Nepagrįsti atskirojo skundo teiginiai, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neadekvačios pareikštam reikalavimui bei pažeidžia proporcingumo ir protingumo principus. Nors, apeliantės teigimu, areštuoto turto vertė pagal 2009-08-27 preliminarų turto vertinimą buvo 2 000 000 Lt, tačiau pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą turto rinkos kaina nustatoma įstatymo nustatyta tvarka atliktoje turto vertinimo ataskaitoje, o „preliminaraus turto vertinimo“ teisinis statusas įstatyme nenumatytas (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str.). Atsakovės pateikta turto preliminarus įvertinimo pažyma neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnyje galutinei turto vertinimo ataskaitai nustatytų reikalavimų, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis šiame dokumente nurodyta nekilnojamojo turto verte (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 str. 1 d., CPK 177, 178 str.), juolab kad ir minėtoje pažymoje nurodyta, jog tai yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, neturintis juridinės galios ir skirtas vertinimo užsakovui (b. l. 27). Ieškovės į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, atsakovei priklausančio minėto turto vidutinė rinkos vertė buvo: gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 622 000 Lt (2008 m. lapkričio 10 d.), o žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 109 000 00 Lt (2009 m. liepos 14 d.). Taigi pagal VĮ Registrų centro duomenis, bendra areštuoto atsakovės nekilnojamojo turto vertė yra 676 500 Lt, o apeliantė nepateikė šiuos duomenis paneigiančių tinkamų įrodymų (CPK 178 str., 314 str.).
Be to, turint omeny, jog skundžiama nutartimi areštuotas ginčo sandoriu perleistas turtas, kuris, pagal ieškinio reikalavimą, yra ir galimos restitucijos dalykas, teismas pagrįstai nurodė, jog ginčo objektas susijęs su actio Pauliana instituto bei galimos restitucijos taikymu, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali iš esmės pasunkėti ar tapti neįmanomas galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas, o tokią grėsmę iš dalies patvirtina ir ginčo turto perleidimo apeliantei faktas bei aukščiau minėti apeliantės prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo duomenys.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 338 str., 329 str. 1 d.).
 
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartį.
 
Teisėjai
Audronė Jarackaitė
Danutė Milašienė
Egidijus Žironas