Institutas yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis pagal jo teisinę formą ir veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą bei kitus Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus ir savo įstatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1K-294 bei vidinius teisės aktus. Instituto savininkas yra valstybė, o savininko teises įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (Žin., 1999, Nr. 52-1672) nuostatas, Institutas yra turto ar verslo vertintojų (toliau – turto vertintojas) bei turtą ar verslą vertinančių įmonių (toliau – turtą vertinanti įmonė) veiklos valstybinę priežiūrą įgyvendinanti institucija, kuri, pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas:

1) parengia turtą vertinančių įmonių kvalifikacijos atestatų išdavimo tvarką, suderina turto vertinimo atlikimo principus bei metodiką su Tarptautiniais vertinimo standartais;

2) parengia turto vertintojų kvalifikacijos reikalavimus ir kvalifikacijos suteikimo tvarką bei specialias mokymo programas;

3) turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių veiklos valstybinei priežiūrai įgyvendinti pasitelkia visuomenines turto vertintojų organizacijas bei Lietuvos Respublikos arba užsienio šalių mokymo įstaigas.

 

 

Lietuvos ekonomikos augimas per paskutinius metus buvo vienas didžiausių visoje ES. Ekonomikos augimas aktyvino rinkos sandorių veiklą, todėl augo turto vertinimo paslaugų rinka. Turto vertinimo rinka išaugo nuo 28351 vertinimų 2002 metais iki 62613 vertinimų 2007 metais. Turtą vertinančių įmonių pajamos už turto ir verslo vertinimo veiklą (toliau – turto vertinimo veikla) pakilo nuo 11282943 Lt 2002 metais iki 42011526 Lt 2007 metais. Turto vertinimo paslaugomis buvo ypač aktyviai naudojamasi sudarant nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo, įkeitimo, skolinimo/skolinimosi bei lizingo sandorius, vykdant verslo investicijų analizę. Tokia rinkos situacija sukūrė paklausą kvalifikuotiems turto vertintojams.

Radikaliai pasikeitus šalies ir pasaulio ekonominei situacijai, ėmė sparčiai keistis kai kurių rūšių, ypač nekilnojamojo, turto kaina (turtas pradėjo prarasti anksčiau buvusią vertę). Dėl to daugelis institucijų, kurių veikla glaudžiai susijusi su turto verte (pvz. bankai ir kitos kredito įstaigos), siekia iš naujo įvertinti (pervertinti) turtą, kurio vertės pagrindu buvo sudaryti ankstesni sandoriai. Todėl manytina, jog ankstesnės rinkos situacijos lemtas padidėjęs turto vertinimo specialistų poreikis nemažės. Dėl šių priežasčių, kvalifikuotų turto vertintojų rengimas ir vėlesnis jų kvalifikacijos kėlimas yra kryptingas procesas, reikalaujantis tiek kvalifikuotų dėstytojų ir mokymo programų, tiek efektyvios atestuotų turto vertintojų veiklos koordinavimo bei priežiūros. Šis tikslas yra įvardinamas kaip vienas svarbiausių rengiant 2009-2011 metų strateginį planą.

Pirkimo-pardavimo, įkeitimo, bankinio skolinimo operacijos reikalauja patikimų metodų naudojimo vertinant prikimo-pardavimo (įkeičiamus) objektus – reikalingi vieningi, standartizuoti ir praktikoje efektyviai taikomi turto vertinimo principai. Tarptautinių turto ir verslo vertinimo standartų vertimas į lietuvių kalbą bei jų pritaikymas Lietuvos kontekstui yra svarbus uždavinys siekiant tikslo sukurti efektyvų turto vertintojų veiklos koordinavimo ir norminimo mechanizmą. Dėl to šiam uždaviniui Institutas strateginiame plane apibrėžtam laikotarpiui numato skirti ypač daug dėmesio. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, ženkliai išaugo užsienio investicijos ir tarptautinių sandorių kiekiai. Ši situacija taip pat diktuoja poreikį suderinti Lietuvoje galiojančius turto vertinimo principus su tarptautiniais ir Europos Sąjungos vertinimo standartais. Galiojanti turto vertinimo metodika nėra pakankamai suderinta su šiais vertinimo standartais.

 

 

Turto vertinimo paslaugomis naudojasi įvairios asmenų, tiek juridinių, tiek ir fizinių grupės. Kokybiškų turto vertinimo paslaugų teikimas visoms asmenų grupėms yra patikimų pirkimo-pardavimo, įkeitimo, skolinimo/skolinimosi sandorių pagrindas.

Socialiniai Instituto veiklos aspektai yra susiję su veiksminga turto vertinimo veiklos priežiūra ir reikiamos informacijos teikimu paslaugų gavėjams (apie turto vertinimo principus, įmones ir asmenis, turinčius teisę teikti turto ir verslo vertinimo paslaugas Lietuvoje ir t.t.).

Išsami ir nuolat atnaujinama turto vertintojų bei turtą vertinančių įmonių duomenų bazė reikšmingai prisideda prie šio socialinio poreikio tenkinimo. Tai sumažino piktnaudžiavimo galimybes (pavyzdžiui, asmuo, ketinantis pasinaudoti turto vertinimo paslaugomis gali įsitikinti, ar pasirinktasis turto vertintojas bei turtą vertinanti įmonė turi reikiamą kvalifikaciją bei atestatą) bei suteikia galimybę gauti išsamią ir aktualią informaciją apie vertintojų veiklą.

 

 

Sparčiai besikeičianti aplinka lemia technologijų pokyčius, kas suteikia galimybių pasinaudoti informacinių technologijų naujovėmis įstaigų darbe. Šiuolaikinės modernios informacinių technologijų priemonės mažina darbo laiko sąnaudas informacijos kaupimui ir analizei, suteikia galimybę operatyviai ir efektyviai panaudoti sukauptą informaciją institucijos strateginiams tikslams siekti. Naudojant informacines technologijas institucijos veikla organizuojama efektyviau, paspartėja informacijos mainai, todėl nuolatinis duomenų bazės atnaujinimas ir jos funkcionalumo didinimas numatomas kaip vienas iš svarbių Instituto tikslų.

Prie 2007 metais įdiegtos, veikiančios ir nuolat atnaujinamos turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių duomenų bazės prijungti vartotojai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apskričių mokesčių inspekcijų, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 

Institutas nuolat atnaujina interneto svetainę, svetainės lankytojams suteikta galimybė elektroniniu paštu gauti dominančią informaciją: naujienas, patvirtintus teisės aktus ir kt. Instituto tinklalapyje galima rasti turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus, reikiamus įstatymus ar kitus teisės aktus ar jų projektus, kvalifikacijos reikalavimus turto vertintojams, Turto vertintojų kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo taisykles, Įmonės kvalifikacijos atestato, suteikiančio teisę įmonei vertinti turtą ir verslą išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo taisykles ir kitus aktualius dokumentus bei informaciją. Instituto interneto svetainė ateityje, suvedus visus reikiamus duomenis, suteiks galimybę turto vertintojams prisijungti prie sistemos ir gauti visą Instituto turimą informaciją apie juos – kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo datas, galiojimo sustabdymo datas, informaciją apie pateiktas ataskaitas, kvalifikacijos kėlimą ir t.t.

Augantis informacinių ir telekomunikacijų technologijų taikymas turto ir verslo vertinimo priežiūros procese ateityje, investavus papildomų lėšų, leis teikti elektronines paslaugas (pvz., ataskaitų teikimas internetu), užtikrinti duomenų saugumą ir jų prieinamumą, taikyti naujas veiklos analizės priemones.

 

 

Tarptautinio vertinimo standartų tarybos ir Europos turto vertintojų asociacijų grupės (TEGOVA) išleidžiamuose tarptautiniuose turto vertinimo standartuose ir Europos turto vertinimo standartuose įtvirtinama įvairių šalių turto vertinimo standartų ir metodikų suderinamumo nuostata, kartu pripažįstant nacionalinius turto vertinimo pagrindus ir ypatumus. Įgyvendinant minėtų standartų nuostatas, būtina daugelį šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo straipsnių papildyti susiejant su minėtuose standartuose vartojamomis sąvokomis, turto vertintojų išsilavinimo ir profesinės patirties reikalavimais, daug dėmesio skiriant turtą vertinančių įmonių bei turto vertintojų veiklos priežiūrai ir taip siekti drausminti vertinimo proceso dalyvius, mažinti nepagrįstų vertinimų skaičių ir gerinti vertinimo kokybę. Tuo tikslu buvo parengtas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuris buvo pateiktas 2008 m. gegužės 6 d. (Seimo rytinis posėdis Nr. 411) Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti. Tačiau minimas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XP-728(2)) daugumos Seimo narių balsais nebuvo priimtas, o buvo nutarta grąžinti jį iniciatoriams tobulinti. Šiuo metu Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje yra tobulinamas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.

Tai pat Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, reikalinga reglamentuoti užsienio turto vertintojų pripažinimą Lietuvoje. Tai dar viena priežastis, reikalaujanti derinti Lietuvoje galiojančias turto vertinimo metodikas ir veiklos organizaciją su tarptautine praktika.

 

 

 

Instituto struktūra patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1K-222. Šiuo įsakymu Institutas turi patvirtintus dešimt nuolatinių darbuotojų etatų, iš kurių šiuo metu užimti aštuoni, iš jų viena darbuotoja tikslinėse atostogose. Dabartinę Instituto struktūrą sudaro: direktorius, direktoriaus pavaduotojas, vyriausiasis buhalteris, vyriausiasis specialistas (4 etatai), teisininkas, specialistas (2 etatai).

Organizacinė Instituto struktūra yra nesudėtinga, Institutui vadovauja administracijos vadovas – direktorius, kuris paskirsto funkcijas Instituto darbuotojams. Siekiant užtikrinti tinkamą Institutui deleguotų funkcijų vykdymą bei stiprinti turto vertintojų bei turtą vertinančių įmonių veiklos priežiūrą, 2008 metais buvo patobulinta Instituto organizacinė struktūra, padidintas darbuotojų etatų skaičius nuo septynių iki dešimties.

Jeigu 2009 metais būtų priimtas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymas, iki jo įsigaliojimo, papildomų Institutui priskirtų funkcijų tinkamam įgyvendinimui užtikrinti, reikėtų sukurti naujų etatų. Tuo tikslu galėtų būti sukurti 7 nauji etatai ir įsteigti 3 skyriai. Įstatymo projekto 26 straipsnio 2 dalies 2 punktu priskirtai turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių turto arba verslo vertinimo veikos tikrinimo funkcijai (toliau – patikrinimo funkcijai) įgyvendinti, Institutas įsteigs Turto vertinimo veiklos kontrolės skyrių. Instituto nuomone, kokybiškam šios funkcijos įgyvendinimui, reikėtų įsteigti 4 etatus: 1 skyriaus vedėjo (turtą vertinančių įmonių bei turto vertintojų veiklos patikrinimai, vadovavimas skyriui) ir 3 vyriausiojo specialisto (turtą vertinančių įmonių bei turto vertintojų veiklos patikrinimai, atsakymai į raštus) etatus. Siekdamas įgyvendinti Institutui pavestas turto vertinimo standartų derinimo su tarptautiniais bei Europos vertinimo standartais funkciją, Institutas įsteigs Turto vertinimo metodologijos skyrių. Instituto nuomone, kokybiškam šios funkcijos įgyvendinimui reikės įsteigti 3 etatus. Šio skyriaus darbuotojai užsiims standartų (metodikos) rengimu, derinimu, atnaujinimu, komentarų, išaiškinimų rengimu. Trečias Institute steigiamas skyrius būtų Egzaminų, mokymų ir veiklos organizavimo skyrius, kuris užtikrintų turto vertintojų egzaminų, mokymų bei kvalifikacijos kėlimo organizavimą bei kasdienių Instituto funkcijų vykdymą. Manytume, kad tinkamam tokių funkcijų įgyvendinimui nereikėtų steigti naujų etatų, esami Instituto darbuotojai pakankamos kvalifikacijos vykdyti skyriui priskirtas funkcijas (strateginių veiklos planų rengimas, veiklos ataskaitų rengimas, organizavimas ir vykdymas viešųjų pirkimų, tarybos posėdžių protokolavimas, archyvavimas, personalo klausimai, egzaminų, kvalifikacijos kėlimo seminarų, kursų ir kt. mokymų organizavimas, darbas su turto vertintojų bei turtą vertinančių įmonių registru, interneto tinklalapiu bei turtą vertinančių įmonių bei turto vertintojų asmens bylomis, patalpų tvarkymas ir pan.

Planuojamą Instituto struktūrą sudarytų: direktorius, direktoriaus pavaduotojas, vyriausiasis buhalteris, teisininkas (teisės aktų projektų rengimas, atsakymai į raštus, interesantų konsultavimas, Instituto atstovavimas teismuose) bei trys direktoriui (direktoriaus pavaduotojui) pavaldūs skyriai: Turto vertinimo veiklos kontrolės skyrius (4 etatai), Turto vertinimo metodologijos skyrius (3 etatai) ir Mokymo ir veiklos organizavimo skyrius (6 etatai).

Pažymėtina, jog Institutas vis dar susiduria su problema pritraukti naujus kvalifikuotus specialistus, kadangi reikalavimai šių žmonių kvalifikacijai yra aukšti, o siūlomas darbo užmokesčio dydis sąlyginai nedidelis. Tai yra viena priežasčių, kodėl ir šiuo metu yra neužimti keli etatai.

 

 

Instituto darbuotojai priimami į darbą vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Instituto įstatuose, vidaus darbo tvarkos taisyklėse, pareiginiuose nuostatuose nustatyta tvarka. Kol kas Institute dirba mažiau darbuotojų, nei numatyta, dėl to darbuotojams tenka gana didelis darbo krūvis. Esami Instituto nuolatiniai darbuotojai yra pakankamos kvalifikacijos jų atliekamoms funkcijos, tačiau trūksta kvalifikuotų specialistų ir metodologų taisyklių, standartų (metodikų) rengimui, jų derinimui su tarptautinėmis nuostatomis, taip pat teisės aktų projektų rengimui. Siekiant pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus, bus ieškoma galimybių įgyvendinti priemones, užtikrinančias darbuotojų motyvaciją, atveriant jiems kvalifikacijos tobulinimo ir karjeros galimybes.

Be nuolatinių Instituto darbuotojų, Institutas sudaro terminuotas darbo bei autorines sutartis su dėstytojais. Instituto dėstytojai atrenkami pagal turimą kvalifikaciją pagal šiuos kriterijus – dėstymas aukštojoje mokykloje arba stažas bei užimamos pareigos valstybinėje tarnyboje, specializacija, mokslinis laipsnis, pedagoginis vardas ir pan. Rinkoje yra pakankamai reikalingos kvalifikacijos dėstytojų, atitinkančių Instituto reikalavimus ir poreikius.

 

 

Institutas, vykdydamas veiklą, vadovaujasi strateginiame plane nustatytais priemonių, skirtų uždaviniams įgyvendinti, terminais. Instituto veiklos planavimo sistema atitinka kasmetinio veikos organizavimo poreikius. Ji sudaryta iš kasmetinio biudžeto planavimo (pajamų ir išlaidų sąmatų projektai, asignavimų poreikis), veiklos plano sudarymo (mokymų ir egzaminų tvarkaraščiai ir t.t.), kas pusmetinio jo peržiūrėjimo, strateginio veiklos plano ir ketvirčio, pusmečio, 9 mėnesių bei metinių veiklos ataskaitų rengimo.

Instituto finansinės veiklos planavimą bei finansų apskaitą vykdo vyriausiasis buhalteris. Instituto mokymų bei egzaminų planavimas bei organizavimas yra vieno vyriausiųjų specialistų funkcija. Kitos priemonės vykdomos strateginiame plane bei Instituto veiklą reglamentuojančiose teisės aktuose nustatytais terminais.

 

 

Kompiuterinės technikos ištekliai ir ryšių sistemos yra pakankamos dabartiniam organizacijos dydžiui. Tačiau, siekiant įgyvendinti iškeltus strateginius tikslus, tikslus ir uždavinius bei atsižvelgiant į numatomus Instituto struktūrinius pokyčius įsteigus naujus etatus, iškils poreikis įsigyti kompiuterių bei programinės įrangos, skirtų naujiems Instituto darbuotojams. 

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimą Nr. 966 „Dėl administracinių patalpų Vilniuje, Tilto g. 8/Ž. Liauksmino g. 3, perdavimo pagal panaudos sutartį“, Vyriausybė nutarė panaudos sutartimi perduoti Institutui 5 metams naudoti valstybei nuosavybės teise priklausančias ir šiuo metu valstybės įmonės Valstybės turto fondo patikėjimo teise valdomas administracines patalpas Vilniuje, Tilto g. 8 / Ž. Liauksmino g. 3 (nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje Nr. 7144 pastatas pažymėtas plane – 1A3p, patalpų unikalus numeris – 1094-0381-1014:0032, bendras plotas – 222,06 kv. metro), Instituto įstatuose numatytai veiklai vykdyti. Pažymėtina, kad Institutas pagal 2002 m. kovo 13 d. panaudos sutartį Nr. 27, sudarytą tarp Instituto ir valstybės įmonės Valstybės turto fondas, jau valdė ir naudojosi dalimi (79,45 kv.m.) šių patalpų.

Instituto darbuotojų darbo sąlygos šiuo metu yra pakankamai geros. Pagal panaudos sutarties su Valstybės įmone Valstybės turto fondas, sąlygas, Institutas privalo atlikti einamąjį naudojamų patalpų remontą. Pažymėtina, kad Institutas neturi patalpų, tinkamų mokymų ir egzaminų organizavimui, tokios patalpos būna nuomojamos iš įvairių įstaigų. 2009-2010 metais, suderinus su Valstybės įmone Valstybės turto fondas, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Institutas savo lėšomis galėtų atlikti dalies patalpų remontą ir įsirengti salę, būtiną mokymų, egzaminų organizavimui.

Institutas turi visas normaliai veiklai būtinas ryšių priemones: telefono ir telefakso ryšį, vidinį kompiuterių tinklą, internetą, interneto tinklalapį.

 

 

Finansiniai ištekliai sudaryti iš gaunamų pajamų už Instituto teikiamas paslaugas ir ūkinę veiklą bei valstybės biudžeto asignavimų. Daugiau nei trečdalis Instituto veiklai reikalingų finansinių išteklių gaunama iš paslaugų teikimo ir ūkinės veikos, tačiau tokios pajamos nėra pakankamos ilgalaikėms programoms vykdyti.

 

 

Institute įdiegta Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkanti finansinių išteklių, materialinių vertybių apskaitos sistema, finansinė atskaitomybė tvarkoma tinkamai, objektyviai, pateikiama laiku, yra išsami ir naudinga. 2007 metų pabaigoje – 2008 metų pradžioje Institute įdiegta kompiuterinė buhalterinės apskaitos programa, atitinkanti teisės aktų biudžetinėms (valstybinėms ir pan.) įstaigoms keliamus reikalavimus.

 

 

 Vidaus kontrolės sistemos tobulinimas yra viena svarbesnių sąlygų siekiant užtikrinti Instituto veiklos skaidrumą, efektyvumą ir rezultatyvumą, strateginių tikslų įgyvendinimą, turto apsaugą, informacijos ir ataskaitų patikimumą ir išsamumą, sutartinių ir kitų įsipareigojimų vykdymą tretiesiems asmenims bei su tuo susijusių rizikos veiksnių valdymą. Atsižvelgiant į dabartinę padėtį, galima konstatuoti, jog vidaus kontrolės sistema yra pakankama, kadangi veiklos rizika yra žema, materialaus turto apsauga pakankama, ūkinės operacijos įtraukiamos į apskaitą teisingai. Vis dėlto, strateginio plano laikotarpiu didinant personalo skaičių ir plečiant veiklos sritis, reikės skirti papildomai dėmesio vidaus kontrolės sistemai stiprinti, tuo tikslu parengti vidaus kontrolės tvarkos taisyklių projektą ir pateikti Finansų ministerijai.

 

 

·      Instituto veikla reglamentuota įstatymais ir kitais teisės aktais.

·      Institute sukaupta daug informacijos apie Lietuvos turto ir verslo vertinimo paslaugų rinką, jos pokyčius ir plėtrą.

·      Įdiegtos ir tinkamai apsaugotos naudojamos informacinės sistemos padeda tinkamai ir operatyviai valdyti sukauptą informaciją.

·      Tobulinamas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo Institutui bus priskirta daugiau funkcijų.

·      Užmegzti tarptautiniai ryšiai su Tarptautinių vertinimo standartų taryba (International Valuation Standards Council (IVSC)).

·      Maža, darbo patirtį turinčio, esamo personalo kaita.

 

·      Dabartinėje galiojančių teisės aktų formuluotėje nėra pakankamo teisinio pagrindo plėsti Instituto veiklą gerinant turto ir verslo vertinimo veiklos valstybinės priežiūros organizavimą bei kontrolę.

·      Nėra juridinio pagrindo atlikti turto vertintojų peratestavimą.

·      Nėra juridinio pagrindo Institutui gauti informaciją apie turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių veiklą, kuri yra pripažinta komercine (gamybine) paslaptimi ir dokumentus, susijusius su turto vertinimu (turto arba verslo vertinimo ataskaitą).

·      Nėra sukurto turto vertintojų drausminimo mechanizmo.

·      Trūksta vieningos, suderintos su tarptautine ir ES praktika vertinimo metodikos.

·      Kvalifikuotų darbuotojų – turto vertinimo ekspertų ir specialistų trūkumas, kadangi aukštos kvalifikacijos specialistų atlyginimai privačiame sektoriuje ženkliai didesni.

Nepakankamos motyvavimo priemonės mažina darbuotojų motyvaciją veiksmingai atlikti savo pareigas.

 

·      Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto patvirtinimas sąlygotų kokybinius turto ir verslo vertinimo rinkos pokyčius (sudarytų sąlygas efektyvesnei Instituto vykdomai turto vertintojų priežiūrai, geriau užtikrintų turto ir verslo vertinimo rinkos dalyvių kvalifikaciją bei teikiamų paslaugų kokybę).

·      Nepriėmus Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo, galiojančių teisės aktų ribose, sukurti turto vertinimo proceso dalyvių drausminimo mechanizmą.

·      Augantis informacinių technologijų panaudojimas leistų mažinti darbo laiko sąnaudas informacijos kaupimui ir analizei, suteiktų galimybę operatyviai ir efektyviai panaudoti sukauptą informaciją institucijos strateginiams tikslams įgyvendinti.

·      Rinkoje teikiamų vertinimo paslaugų kokybės gerinimas, griežtinant turto vertintojų kvalifikacijos reikalavimus.

·      Gyventojų pasitikėjimo rinkoje teikiamomis turto vertinimo paslaugomis didėjimas, užtikrinus jų kokybę.

·      Tarptautinių ryšių su analogišką veiklą vykdančiomis užsienio institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis, jungiančiomis analogišką veiklą vykdančias užsienio institucijas, plėtojimas.

·      Instituto personalo kvalifikacijos kėlimas ir tobulinimas leistų užtikrinti naujų įstaigos uždavinių įgyvendinimą.

·      Naujų specialistų, turinčių reikiamą kvalifikaciją bei patirtį turto ir verslo vertinimo srityje, paieška.

 

·      Nepatvirtintas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir toliau labai ribotų Instituto galimybes tobulinti turto vertintojų bei turtą vertinančių įmonių priežiūrą Lietuvoje.

·      Nesuderinus turto vertinimo metodikos su tarptautiniais standartais, susidarytų prielaidos nekokybiškų turto ir verslo vertinimo atvejų rinkoje didėjimui.

Galimas Instituto administracinių gebėjimų silpnėjimas jo kvalifikuotiems darbuotojams pereinant dirbti į privatų sektorių.

 

Siekti turto ir verslo vertinimo paslaugų kokybės, užtikrinant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu priskirtos funkcijos – turto ir verslo vertintojų ir turtą ir verslą vertinančių įmonių veiklos valstybinės priežiūros efektyvumą.

 

Instituto strateginio tikslo įgyvendinimas vertinamas efekto kriterijumi: kokybiška, Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkanti turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių veiklos priežiūra (atitinkamam laikotarpiui iškelti įgyvendinti uždaviniai, proc.).

 

 

Šio tikslo įgyvendinimas bus vertinamas rezultato kriterijumi: parengtų ir atitinkamais metais numatytų parengti teisės aktų santykis (proc.).

Siekiant įgyvendinti šį tikslą bus vykdomi tokie uždaviniai:

Užtikrinti Lietuvos Respublikoje galiojančios Turto vertinimo metodikos suderinamumą su tarptautiniais turto vertinimo standartais.

Priemonės uždaviniui įgyvendinti:

gavus leidimą iš Tarptautinių vertinimo standartų tarybos (International Valuation Standards Council (IVSC)), išversti tarptautinius turto vertinimo standartus į lietuvių kalbą (2009 m. II-IV ketv.);

išvertus standartus į lietuvių kalbą, sudaryti darbo grupę Lietuvos Respublikoje galiojančios Turto vertinimo metodikos suderinimui su tarptautiniais turto vertinimo standartais (2009 m. III-IV ketv.);

parengti ir pateikti Finansų ministerijai naują Turto vertinimo metodikos redakcijos projektą, suderintą su tarptautiniais vertinimo standartais bei Lietuvos Respublikos teisės aktais (iki 2011 m. I ketv.);

siekiant suderinti turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus su Turto vertinimo metodikos nauja redakcija (naujos redakcijos projektu), parengti būtinus Lietuvos Respublikos teisės aktų pakeitimų projektus (iki 2011 m. I ketv.).  

Šis uždavinys bus vertinamas produkto kriterijumi – nustatytu laiku parengtų teisės aktų projektų skaičius (vnt.).

Dalyvauti rengiant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.

 Priemonė uždaviniui įgyvendinti: parengti ir pateikti Finansų ministerijai pagal suinteresuotų institucijų pastabas ir pasiūlymus patikslintą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (2009 m. sausio mėn.).

Šis uždavinys bus vertinamas produkto kriterijumi – nustatytu laiku parengtų teisės aktų projektų skaičius (vnt.).

Užtikrinti, kad priėmus Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymą, būtų parengti ir patvirtinti visi būtini poįstatyminiai teisės aktai.

Priemonė uždaviniui įgyvendinti: parengti visus būtinus poįstatyminius teisės aktus atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatas, (2009 m. III-IV ketv.).

Šis uždavinys bus vertinamas produkto kriterijumi – nustatytu laiku parengtų teisės aktų projektų skaičius (vnt.).

Parengti ir pateikti Finansų ministerijai naują Turto vertintojų etikos kodekso redakcijos projektą, kuriame būtų numatyta turto vertintojų drausminimo priemonės.

Priemonė uždaviniui įgyvendinti:

tobulinti parengtą Turto vertintojų profesinės etikos kodekso projektą, jame numatant turto vertintojų drausminimo priemones bei jį pateikti svarstyti Instituto tarybos posėdyje;

pateiktam projektui pritarus daugumai Instituto tarybos narių, jį pateikti Finansų ministerijai (2009 m. I-II ketv.).

Šis uždavinys bus vertinamas produkto kriterijumi – nustatytu laiku parengtų teisės aktų projektų skaičius (vnt.).

Finansiniai ištekliai: tarptautinių vertinimo standartų vertimui Institutas naudos savo uždirbtas lėšas. Darbo grupės narių veikla nebus apmokama.

Finansinių išteklių šaltiniai: nurodyta atskirose lentelėse (žr. 6-9 lenteles).

Žmogiškieji ištekliai: Instituto darbuotojai; atliekant tarptautinių vertinimo standartų vertimą bus paskelbtas viešasis pirkimas vertimo paslaugoms. Derinant galiojančią Turto vertinimo metodiką su tarptautiniais vertinimo standartais, bus sudaryta darbo grupė, kurioje dalyvaus Instituto darbuotojai, Instituto tarybos nariai, turto vertintojus bei turtą vertinančias įmones vienijančių asociacijų atstovai.

Techniniai ištekliai: Instituto org. technika bei kitos Instituto turimos priemonės.

 

Šio tikslo įgyvendinimas bus vertinamas rezultato kriterijumi:

Siekiant įgyvendinti šį tikslą bus vykdomi tokie uždaviniai:

1.    Tobulinti kvalifikacijos egzaminų organizavimo taisykles.

Priemonė uždaviniui įgyvendinti: parengti, patvirtinti ir paskelbti vertintojo asistento bei turto vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo taisyklių pakeitimus (2009 m. I ketv.).

Šis uždavinys bus vertinamas produkto kriterijumi – nustatytu laiku parengtų teisės aktų pakeitimų skaičius (vnt.).

2.    Užtikrinti pareiškėjų skundų dėl turtą vertinančių įmonių ir turto vertintojų veiklos nagrinėjimą (nuolat).

Priemonė uždaviniui įgyvendinti: nagrinėti visus Institute gautus pareiškėjų skundus dėl turtą vertinančių įmonių ir turto vertintojų veiklos, nustačius teisės aktų, reglamentuojančių turto vertintojų veiklą pažeidimus, priimti atitinkamus sprendimus (pagal poreikį).

Šis uždavinys bus vertinamas produkto kriterijumi – išnagrinėtų skundų skaičius (vnt.).

 

3. Pasisakyti dėl turto vertinimo ataskaitų formos atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatoms (nuolat).

Priemonė uždaviniui įgyvendinti: raštu išdėstyti nuomonę dėl turto vertinimo ataskaitų formos atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui (pagal poreikį).

Šis uždavinys bus vertinamas produkto kriterijumi – išdėstytų nuomonių skaičius (vnt.).

4. Rinkti, sisteminti, tvarkyti, atnaujinti kompiuterizuotos turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių duomenų tvarkymo ir paieškos sistemos (registro) duomenis.

Priemonė uždaviniui įgyvendinti: darbas su kompiuterizuota turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių duomenų tvarkymo ir paieškos sistema (registru) (nuolat).

Šis uždavinys bus vertinamas produkto kriterijumi – suvestų duomenų kiekis (bylomis, Mb).

Kompiuterizuotos turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių duomenų tvarkymo ir paieškos sistemos (registro) tobulinimas bei funkcionalumo didinimas.

Priemonės uždaviniui įgyvendinti:

pateikti užsakymą (techninę užduotį) kompiuterizuotos sistemos kūrėjams patobulinti šią sistemą, įtraukiant vyresniųjų vertintojų bei vertintojų ekspertų duomenų bazes, atlikti sistemos tobulinimo darbus (2009 m. I-II ketv.);

į duomenų bazę suvesti reikiamus duomenis, kad turto vertintojai prisijungę galėtų matyti Instituto turimą informaciją apie juos (kvalifikacijos pažymėjimų išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas, galiojimo panaikinimas, ataskaitų pateikimo datos ir pan.) (2009 m. III-IV ketv.).

Šis uždavinys bus vertinamas produkto kriterijais – atliktų sistemos (registro) patobulinimų skaičius (vnt.); sukurtų sistemos vartotojų skaičius (vnt.).

Užtikrinti suinteresuotų asmenų konsultacijas teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimo veiklą Lietuvos Respublikoje, klausimais.

Priemonė uždaviniui įgyvendinti: pagal Instituto kompetenciją teikti konsultacijas, paaiškinimus raštu, žodžiu teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimo veiklą Lietuvos Respublikoje, klausimais (pagal poreikį).

Šis uždavinys bus vertinamas produkto kriterijumi – suteiktų konsultacijų skaičius (vnt.).

Užtikrinti tinkamą Instituto atstovavimą teismuose.

Priemonė uždaviniui įgyvendinti: Institute yra teisininko etatas, kuris šiuo metu yra užimtas. Darbuotojo turima kvalifikacija suteikia teisę tinkamai atstovauti Institutą teismuose (pagal poreikį).

Šis uždavinys bus vertinamas produkto kriterijumi – dalyvauta teismo posėdžiuose (vnt.).

Ieškoti ir pritraukti naujus kvalifikuotus darbuotojus su specifiniais įgūdžiais ir patirtimi.

Priemonė uždaviniui įgyvendinti: skelbti apie darbuotojų paiešką Lietuvos Respublikos dienraščiuose, Instituto interneto tinklalapyje (pagal poreikį).

Šis uždavinys bus vertinamas produkto kriterijumi – priimtų darbuotojų skaičius (vnt.).

Finansiniai ištekliai: šiam tikslui įgyvendinti Institutas naudos savo uždirbamas bei valstybės biudžeto lėšas (darbuotojų atlyginimas).

Finansinių išteklių šaltiniai: nurodyta atskirose lentelėse (žr. 6-9 lenteles).

Žmogiškieji ištekliai: Instituto darbuotojai.

Techniniai ištekliai: Instituto org. technika bei kitos Instituto turimos priemonės.

 

 

Šio tikslo įgyvendinimas bus vertinamas rezultato kriterijais: išduotų kvalifikacijos pažymėjimų skaičiaus santykis su praėjusių metų to paties laikotarpio duomenimis (proc.); turto vertintojų, kėlusių kvalifikaciją, skaičiaus palyginimas su ankstesnių metų duomenimis bei turto vertintojų, kėlusių kvalifikaciją, skaičiaus palyginimas su turto vertintojas, nekėlusiais kvalifikacijos (proc.).

Siekiant įgyvendinant šį tikslą bus vykdomi tokie uždaviniai:

1.    Užtikrinti kvalifikacijos egzaminų turto vertintojams organizavimą.

Priemonė uždaviniui įgyvendinti: organizuoti ir vykdyti kvalifikacijos egzaminus turto vertintojams (pagal poreikį).

Šis uždavinys bus vertinanamas produkto kriterijumi – įvykdytų egzaminų skaičius (vnt.).

2.    Sudaryti vyresniųjų vertintojų bei vertintojų ekspertų kvalifikacijos egzaminų individualių užduočių duomenų banką.

Priemonė uždaviniui įgyvendinti: parengti technines sąlygas viešam pirkimui vyresniųjų vertintojų bei vertintojų ekspertų kvalifikacijos egzaminų individualių užduočių sukūrimui bei įsigijimui bei įvykdyti viešąjį pirkimą (2009 m. I-II ketv.).

Šis uždavinys bus vertinanamas produkto kriterijumi – įvykdyti viešieji pirkimai (vnt.).

3.    Siekti, kad vertintojų asistentų kvalifikacijos egzaminų individualios užduotys (teoriniai testų klausimai) būtų atnaujinamos atsižvelgiant į teisės aktų, reglamentuojančių turto ir verslo vertinimo atlikimą, pasikeitimus (pagal poreikį).

Priemonės uždaviniui įgyvendinti:

į autorines sutartis įtraukti nuostatą, kad dėstytojai, dėstantys parengiamuosius mokymus kvalifikacijos egzaminams, atnaujintų savo dėstomą medžiagą pagal aktualias teisės aktų redakcijas (nuolat).

įpareigoti atsakingą instituto darbuotoją pagal atnaujintą medžiagą parengti atnaujintus teorinius klausimus bei atsakymų variantus (pagal poreikį, pasikeitus teisės aktams).

Šis uždavinys bus vertinanamas produkto kriterijumi – parengtų teorinių klausimų skaičius (vnt.).

4.    Užtikrinti savalaikį turto vertintojų kvalifikacijos pažymėjimų išdavimą, jų sustabdymą, galiojimo panaikinimą ir jų galiojimo sustabdymo panaikinimą.

Priemonė uždaviniui įgyvendinti: išduoti, stabdyti, naikinti galiojimą bei panaikinti turto vertintojų kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo sustabdymą (pagal poreikį).

Šis uždavinys bus vertinanamas produkto kriterijumi – išduotų, sustabdytų, panaikintų bei atstatytų kvalifikacijos pažymėjimų skaičius (vnt.).

5.    Vykdyti privalomo turto vertintojų kvalifikacijos kėlimo kontrolę.

Priemonės uždaviniui įgyvendinti:

parengti sąrašus turto vertintojų, kurie privalėjo kelti kvalifikaciją bei sąrašus turto vertintojų, kurie kėlė (nekėlė) kvalifikacijos (kasmet iki einamųjų metų gegužės 15 d.).

asmenims, nepateikusiems kvalifikacijos kėlimą įrodančių dokumentų, parengti ir išsiųsti raštiškus Instituto paklausimus (kasmet iki einamųjų metų gegužės 15 d.).

asmenų, nekėlusių kvalifikacijos per paskutinius 5 metus, atžvilgiu priimti atitinkamus sprendimus (kasmet iki einamųjų metų gegužės 15 d.).

Šis uždavinys bus vertinanamas produkto kriterijumi: einamaisiais metais kvalifikaciją nekėlusių asmenų skaičius.

6.    Kelti turto vertintojų kvalifikaciją.

Priemonė uždaviniui įgyvendinti: organizuoti ir vykdyti kvalifikacijos kėlimo seminarus (mokymus) turto vertintojams (pagal patvirtintą tvarkaraštį).

Šis uždavinys bus vertinanamas produkto kriterijumi – įvykdytų kvalifikacijos kėlimo seminarų (mokymų) skaičius (vnt.).

7.    Užtikrinti, kad esant poreikiui, būtų suorganizuoti mokymai asmenims, norintiems laikyti vertintojo asistento kvalifikacijos egzaminą, kituose Lietuvos miestuose.

Priemonė uždaviniui įgyvendinti: suformavus tam tikro skaičiaus asmenų grupę, kad mokymų organizavimas nebūtų nuostolingas, suorganizuoti ir įvykdyti mokymus kituose Lietuvos miestuose (esant poreikiui).

Šis uždavinys bus vertinanamas produkto kriterijumi – suorganizuotų ir įvykdytų mokymų kituose Lietuvos miestuose skaičius (vnt.).

8.    Užtikrinti turto vertintojų ataskaitų išnagrinėjimą.

Priemonė uždaviniui įgyvendinti: išnagrinėti visas turto vertintojų pateiktas metines ataskaitas, suvesti jų duomenis į turto vertintojų registrą bei nuskenuotas ataskaitas priskirti atitinkamam turto vertintojui (kasmet, iki einamųjų metų gegužės 1 d., po gegužės 1 d., pagal poreikį).

Šis uždavinys bus vertinanamas produkto kriterijumi – laiku išnagrinėtų ir neišnagrinėtų ataskaitų santykis (proc.).

9.        Turtą vertinančių įmonių veiklos ataskaitų nagrinėjimas.

Priemonė uždaviniui įgyvendinti: išnagrinėti visas turtą vertinančių įmonių pateiktas metines ataskaitas, suvesti jų duomenis į turto vertintojų registrą bei nuskenuotas atskaitas priskirti atitinkamai turtą vertinančiai įmonei (kasmet, iki einamųjų metų gegužės 1 d., po gegužės 1 d., pagal poreikį).

Šis uždavinys bus vertinanamas produkto kriterijumi – laiku išnagrinėtų ir neišnagrinėtų ataskaitų santykis (proc.).

10.    Užtikrinti savalaikį Įmonės kvalifikacijos atestatų, suteikiančių teisę įmonėms vertinti turtą ir/arba verslą išdavimą, stabdymą, panaikinimą bei panaikinimą jų sustabdymo.

Priemonė uždaviniui įgyvendinti: išduoti, stabdyti, naikinti galiojimą bei panaikinti Įmonės kvalifikacijos atestatų, suteikiančių teisę įmonėms vertinti turtą ir/arba verslą, galiojimo sustabdymą (pagal poreikį).

Šis uždavinys bus vertinanamas produkto kriterijumi – išduotų, panaikintų, sustabdytų, atskatytų kvalifikacijos atestatų skaičius (vnt.).

11.    Peržiūrėti ir atnaujinti turto vertintojų kvalifikacijos reikalavimus.

Priemonė uždaviniui įgyvendinti: atnaujinti Turto vertintojų kvalifikacijos reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1157 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1891 redakcija) (2009 m. II-III ketv.).

Šis uždavinys bus vertinanamas produkto kriterijumi - parengtų teisės aktų projektų skaičius (vnt.).

Finansiniai ištekliai: šiam tikslui įgyvendinti Institutas naudos savo uždirbamas bei valstybės biudžeto lėšas (darbuotojų atlyginimas, esant būtinybei, komandiruočių išlaidos). Už pagal viešąjį pirkimą įsigyjamas vyresniųjų vertintojų bei vertintojų ekspertų kvalifikacijos egzaminų individualias užduotis Institutas apmokės iš savo uždirbtų lėšų.

Finansinių išteklių šaltiniai: nurodyta atskirose lentelėse (žr. 6-9 lenteles).

Žmogiškieji ištekliai: Instituto darbuotojai, asmenys, vykdant mokymus – pagal autorines sutartis samdomi dėstytojai.

Techniniai ištekliai: Instituto org. technika bei kitos Instituto turimos priemonės, vykdant mokymus – patalpos būtų nuomojamos.

 

 

Šio tikslo įgyvendinimas bus vertinamas rezultato kriterijumi: užmegstų/atnaujintų tarptautinių ryšių skaičius.

Siekiant įgyvendinti šį tikslą bus vykdomi tokie uždaviniai:

1.    Tapti Tarptautinių vertinimo standartų tarybos (International Valuation Standards Council (IVSC)) nariu.

Priemonė uždaviniui įgyvendinti: raštu kreiptis į Tarptautinių vertinimo standartų tarybą (International Valuation Standards Council (IVSC)) su prašymu tapti tarybos nariu (2009 m. I-II ketv.).

Šis uždavinys bus vertinanamas produkto kriterijumi – pateiktas oficialus prašymas (kartu su visais būtinais lydimaisiais dokumentais) tapti IVSC nariu.

2.    Tapus Tarptautinių vertinimo standartų tarybos (International Valuation Standards Council (IVSC)) nare, dalyvauti IVSC veikloje.

Priemonė uždaviniui įgyvendinti: Instituto atstovui dalyvauti Tarptautinių vertinimo standartų tarybos (International Valuation Standards Council (IVSC)) viešai organizuojamuose renginiuose, susirinkimuose, konferencijose ir pan. (nuolat).

Šis uždavinys bus vertinanamas produkto kriterijumi – dalyvautų IVCS organizuotų renginių skaičius.

3.    Palaikyti ryšius su Europos turto vertintojų asociacijų grupe (the European Group of Valuers Associations (TEGoVA)). 

Priemonė uždaviniui įgyvendinti: prenumeruoti Europos turto vertintojų asociacijų grupės (the European Group of Valuers Associations (TEGoVA)) leidžiamus Europos vertinimo standartus.

Šis uždavinys bus vertinanamas produkto kriterijumi – įsigytų TEGoVA leidinių skaičius (vnt.).

4.    Atnaujinti ryšius su analogišką veiklą vykdančiomis Latvijos ir Estijos organizacijomis.

Priemonė uždaviniui įgyvendinti: raštu kreiptis į Latvijos ir Estijos turto vertintojų bei turtą vertinančių įmonių priežiūrą atliekančias institucijas (2009 m. I-II ketv.), esant kvietimui, apsilankyti šiose institucijose.

Šis uždavinys bus vertinanamas produkto kriterijumi – atnaijintų ryšių skaičius (vnt.).

Finansiniai ištekliai: šiam tikslui įgyvendinti Institutas naudos savo uždirbamas bei valstybės biudžeto lėšas (darbuotojų atlyginimas, esant būtinybei, komandiruočių išlaidos).

Finansinių išteklių šaltiniai: nurodyta atskirose lentelėse (žr. 6-9 lenteles).

Žmogiškieji ištekliai: Instituto darbuotojai.

Techniniai ištekliai: Instituto org. technika bei kitos Instituto turimos priemonės.

 

Šio tikslo įgyvendinimas bus vertinamas rezultato kriterijumi: padidėjęs visuomenės informavimas apie Instituto veiklą, atliekamas funkcijas, teisinio turto vertintojų ar turtą vertinančių įmonių veiklos reglamentavimo pasikeitimus.

Siekiant įgyvendinti šį tikslą bus vykdomi tokie uždaviniai:

1.   Užtikrinti, kad Instituto internetiniame tinklalapyje www.atvi.lt būtų skelbiama naujausia ir aktualiausia informacija apie teisės aktų, reglamentuojančių turto vertintojų bei turtą vertinančių įmonių veiklą ar kitų reikalavimų pasikeitimus, Instituto organizuojamus kursus, seminarus, egzaminus ir t.t.

Priemonė uždaviniui įgyvendinti: atnaujinti Instituto interneto svetainę (nuolat).

Šis uždavinys bus vertinanamas produkto kriterijumi – paskelbtų naujienų skaičius (vnt.).

2.   Užtikrinti galimybes turto vertintojams gauti informaciją apie jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimus.

Priemonė uždaviniui įgyvendinti: sukurti duomenų sistemos vartotojus ir taip suteikti galimybę turto vertintojams prisijungti prie sistemos.

Šis uždavinys bus vertinanamas produkto kriterijumi – sukurtų duomenų sistemos vartotojų skaičius (vnt.).

3.      Užtikrinti visuomenės informavimą apie Instituto veiklą ir jos prioritetus.

Priemonė uždaviniui įgyvendinti: skelbti naujienas (publikacijas) www.atvi.lt.

Šis uždavinys bus vertinanamas produkto kriterijumi – paskelbtų naujienų (publikacijų) skaičius (vnt.).

Finansiniai ištekliai: šiam tikslui įgyvendinti Institutas naudos savo uždirbamas bei valstybės biudžeto lėšas (darbuotojų atlyginimas).

Finansinių išteklių šaltiniai: nurodyta atskirose lentelėse (žr. 6-9 lenteles).

Žmogiškieji ištekliai: Instituto darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Organizuojant ir vykdant informacinius – mokomuosius seminarus, esant poreikiui, pagal autorines sutartis būtų samdomi kvalifikuoti dėstytojai.

Techniniai ištekliai: Instituto org. technika bei kitos Instituto turimos priemonės, organizuojant mokymus ir seminarus, patalpos renginiams butų nuomojamos.